tiltininkas

tìltininkas (-ykas), -ė smob. (1) BŽ250, NdŽ 1. sm. I, Rtr, A.Janul, DŽ, KŽ tilto prižiūrėtojas: Tiltinykas, kursai tiltais rūpinos S.Dauk. [Feodalinėje] Lietuvoje juos (mokesčius) dažniausiai rinko valstybės administracijos atstovai: vietininkai (tijūnai), pristavai, pilių ir valst[ybinių] dvarų valdytojai, tiltininkai, muitininkai ir kt. MLTEII620. Zubovskis laiškuose tituluojamas Naugarduko vaivadijos tiltininku BIV294. 2. DŽ¹ tiltų statytojas, remontuotojas: Tada tìltinykai statė tiltą per Šešupę Mrj. Kunigiškiai neverti vadinties kunigiškiais, nės jie ne tiktai kasmet samdo prie Šventosios tiltininką ir kalvį žydą, bet ir pas save ūlyčioje tebeglobsto TS1898,12.